- pūzdra
- 1 pūzdrà sf. (4, 2), pū́zdra (1) 1. supuvęs, sutrešęs medis: Plytą kūrenu pūzdrõm, tai nei kokios šilmos – vien tik dūmai Ut. Sausos pū̃zdros labai gerai dega Grk. Iš pū̃zdrų jokios šilimos nėra Vj. Kas čia tavo do grinčia bus iš tokių pū́zdrų Šmk. 2. išpuvusio medžio drevė: Pamituviais medžių pū́zdrose peri daug paukščių Stak. Pasislėpiau pūzdroje rš. 3. scom. kas supuvęs, sutrešęs: Šituos pūzdràs kelmus reikia išraut Rdm. Kokios čia malkos – pūzdra Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.